Baigę komunikacijos kursus, kasdien sekdami visais formatais transliuojamą edukuojantį turinį apie auditorijos auginimą, komunikacijos planus ir būdus ją „nulaužti” – rodos, jau žinome viską. Arba – tikrai labai daug.
Nepaisant to, kažkas neveikia. Konsultacijų metu man pavyksta pastebėti, kas. Dažnai tai – nepasitikėjimas savimi, palaikymo stoka, menka savivertė, krtitikos baimė arba net buvimas ne savo rogėse.
Šiame epizode vedu per kelias baimes ir kviečiu į savo komunikaciją pažvelgti visai kitu kampu. ir priežasčių, kodėl ji, galbūt nedžiugina ir nevažiuoja ieškoti mažiau įprastose vietose.
Klausimai savirefleksijai:
1.
ar turinys įdomus man pačiam?
ar aš įdomus sau pačiam?
ar aš pasitikiu savimi?
ar giliai viduje tikiu savo srities verte?
2.
ar aš negaliu nedaryti to, ką šiuo metu darau/domiuosi?
kokią pamatinę prasmę joje jaučiu?
3.
ar mano savivertė priklauso nuo MANĘS ar paremta kitų vertinimu?
ar aš patinku sau?
4.
ar kritikos bijau ir kasdienybėje?
kieno nuomonė man iš tikrųjų svarbi?
kieno nuomonę aš galėčiau ignoruoti?
5.
ar mano komunikacija patinka man PAČIAM?
kuris turinio kūrimo procesas man maloniausias, džiugiausias, lengviausiai įgyvendinamas?
